LMPF | Antroji koronaviruso banga: kaip sumažinti darbo santykių ginčus
17731
post-template-default,single,single-post,postid-17731,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Antroji koronaviruso banga: kaip sumažinti darbo santykių ginčus

Antroji koronaviruso banga: kaip sumažinti darbo santykių ginčus

Karantinas lėmė gerokai išaugusį darbo ginčų, kuriuos inicijavo darbuotojai, skaičių. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, trečdaliu išaugo bendras darbuotojų reikalavimų skaičius, tokia pačia dalimi padidėjo ir darbuotojų skundų, kurie buvo patenkinti, kiekis. Statistika rodo, kad ketvirtadaliu padaugėjo reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčiu, trečdaliu daugiau darbuotojų kreipėsi dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Pandemijos kontekste atsiradusios tendencijos parodo, kad darbo santykiuose gerokai padaugėjo ir darbuotojams, ir darbdaviams spręstinų klausimų. Daugiau jų, VDI duomenimis, buvo išsprendžiama darbuotojų naudai, todėl matome, kad karantino laikotarpiu ne visi darbdaviai buvo pasirengę tinkamai valdyti darbo santykius.

 Europoje ir vėl augant koronaviruso susirgimų skaičiui, o Lietuvoje esant paskelbtai ekstremaliajai padėčiai, darbdaviams jau dabar svarbu įsivertinti ateities situaciją ir žinoti galimus sprendimus, kurie padėtų išvengti darbo ginčų su savo darbuotojais.

8 patarimai darbdaviams, kaip artėjant antrajai COVID-19 susirgimų bangai valdyti santykius su darbuotojais:

1. Nenumokite ranka į techninių priemonių ir grafikų parengimą. Ruošiantis galimai antrajai viruso bangai – galimam karantino režimo ar ūkio subjektų veiklos apribojimų atnaujinimui – svarbu, kad įmonė net ir apsunkintomis sąlygomis galėtų vykdyti veiklą, o darbuotojai – atlikti savo funkcijas. Reikėtų iš anksto įvertinti darbovietės ir jos darbuotojų techninį pasirengimą dirbti nuotoliniu būdu, paruošti tam tinkamas darbo priemones, užtikrinti saugų duomenų prieinamumą nuotoliniu būdu. Taip pat vadovai turėtų įvertinti kiekvieno darbuotojo galimybes dirbti nuotolinio darbo sąlygomis. Esant mišriam darbo organizavimo būdui – iš anksto suderinti darbuotojų nuotolinio darbo ir darbo darbovietės patalpose grafikus. Darbdavys taip pat turėtų sukurti tokias darbo sąlygas, kurios nuo užsikrėtimo darbo metu apsaugotų padidintos rizikos grupei priklausančius asmenis.

2. Nebijokite skelbti prastovą. Jei nuotolinis darbas dėl bendrovės veiklos specifikos ar veiklos apribojimų nebūtų įmanomas, tuomet gali tekti skelbti darbuotojo ar jų grupės prastovą arba dalinę prastovą. Ji galima, kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Pastebėtina, kad pagal Darbo kodekse (DK) pateikiamą formuluotę, prastova gali būti skelbiama ir tuomet, jei Lietuvoje nebūtų atnaujintas karantinas – tam pakanka ekstremaliosios situacijos padėties, kuri šalyje buvo paskelbta šių metų vasarį ir nėra atšaukta iki šiol.

Plačiau: https://www.vz.lt/verslo-valdymas/2020/08/16/antroji-koronaviruso-banga-kaip-sumazinti-darbo-santykiu-gincus#ixzz6VLl7l1bB