16 May VVĮ dividendai: miškininkai aplenkė geležinkelininkus ir Klaipėdos uostą
Didžiųjų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) dividendai ir grynasis pelnas, preliminariais 2018 m. duomenimis, sumažėjo iš esmės dėl į nuostolį nėrusios „Lietuvos energijos“, kuri kelerius metus iš eilės mokėjo daugiausia dividendų. Šiemet ši bendrovė lyderės poziciją užleido VĮ Valstybinei miškų urėdijai (VMU).
Daugelis kitų didžiųjų VVĮ, kuriose įgyvendintos su Lietuvos naryste Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje susijusios reformos, bendrovių valdymo pokyčiai, valdybos sustiprintos nepriklausomais nariais bei užtikrintas veiklos skaidrumas ir efektyvumas, už 2018 m. taip pat sumokės daugiau dividendų nei už 2017 m.
Žvelgiant į 2019 m., ambicijų didinti VVĮ grąžą valstybei mažiau: Vyriausybės sprendimu siektinos nuosavybės grąžos rodikliai 2019–2021 m., palyginti su 2016–2018 m. tikslais, sumažinti ar palikti tokie pat keturioms didžiosioms VVĮ, įskaitant EPSO-G, Klaipėdos uostą, „Klaipėdos nafta“ ir „Lietuvos geležinkelius“.
Preliminariais duomenimis, dvylikos didžiųjų VVĮ dividendai už 2018 m., palyginti su 2017 m., sumažėjo 14%, iki 166 mln. Eur, grynasis pelnas smuko 55%, iki 84 mln. Eur.
Daugiausia pelno į biudžetą už 2018 m. perves Valstybinių miškų urėdija. Rekordinius miškininkų dividendus nulėmė brangusi mediena ir valdymo reforma. Kelerius metus iš eilės dividendų fronte tarp VVĮ lyderiavusi „Lietuvos energija“ pernai dėl išaugusių elektros gamybos sąnaudų patyrė nuostolių, todėl su mokesčių mokėtojais pasidalys gerokai kuklesne suma.
Preliminariais duomenimis, VMU už 2018 m. į biudžetą perves 55,3 mln. Eur – tai beveik 15 mln. Eur daugiau nei Vyriausybės 2018–2021 m. VMU nustatyta minimali metinė įmoka į biudžetą (40,5 mln. Eur.) VMU už 2017 m. į biudžetą pervedė 26,6 mln. Eur.
„Gali būti, kad mūsų įmonės grąža valstybei pagal nominalią sumą šiemet bus didžiausia?“, – komentuoja Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktorius. Tarp priežasčių jis įvardija po urėdijų reformos išaugusį veiklos efektyvumą tvarkant 1,1 mlrd. Eur vertės valstybinius miškus ir 2018 m. pastebimai kilusias medienos kainas, kurios šiemet, deja, jau krinta.
B „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) liko antri su 43 mln. Eur dividendų suma, o trečia – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), už 2018 metus mokėsianti 28 mln. Eur dividendų.
Iki šiol didžiausius dividendus keletą metų iš eilės mokėjo UAB „Lietuvos energija“ (LE), kuri už 2018 m. šiemet siūlo valstybei sumokėti 13 mln. Eur. Tai 83% mažiau, nei už 2017 m. sumokėti 78,3 mln. Eur (2016 m. pervesta 100,7 mln. Eur dividendų)…..
VMU klientai atsisako medienos
Preliminariais duomenimis, VMU pajamos pernai augo dešimtadaliu, iki 180 mln. Eur. Pasak p. Pulkauninko, VMU pajamos 2018 m. didėjo dėl pernai apie 20% kilusių medienos kainų. Kartu 2%, iki 93,5 mln. Eur, mažėjo ir administracinės sąnaudos. Atitinkamai VMU pelno gavo 25 mln. Eur, likusi dalis, kuri nukeliaus į valstybės biudžetą, – už parduotą medieną sumokamas 15% mokestis.
Prognozuoti tolesnį veiklos rezultatų gerėjimą VMU vadovui sudėtinga, nes Europoje, daugiausia Vokietijoje, Lenkijoje, dėl audrų ir kenkėjų išaugusi pasiūla nulėmė medienos kainų kritimą. Be to, į Lietuvą įvežama nemažai pigesnės baltarusiškos medienos, o tai žemyn spaudžia ir valstybinės medienos, ir privačių savininkų parduodamos medienos Lietuvoje kainas.
„Kai kurie klientai atšaukia ilgalaikes sutartis ir sutinka sumokėti 10% baudą. Kritus kainoms mato, kad jiems apsimoka mokėti baudą ir tikėtis mažesnės medienos kainos, negu vykdant sutartis su mumis“, – komentavo p. Pulkauninkas.