LMPF | LMPF kreipėsi į Aplinkos ministrą ir LRS aplinkos apsaugos komiteto pirmininką
16734
post-template-default,single,single-post,postid-16734,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

LMPF kreipėsi į Aplinkos ministrą ir LRS aplinkos apsaugos komiteto pirmininką

LMPF kreipėsi į Aplinkos ministrą ir LRS aplinkos apsaugos komiteto pirmininką

DĖL NAUJŲ MIŠKO KIRTIMŲ RIBOJIMŲ SAUGOMOSE TERITORIJOSE

 

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (toliau – LMPF) yra sunerimus, kad dėl padidėjusio visuomenės dėmesio miško kirtimams saugomose teritorijose Aplinkos ministerijai ruošiant teisės aktų pakeitimus, nebūtų padaryta esminių klaidų ir eilinį kartą dėl to nenukentėtų miškuose dirbantys žmonės. Gerai žinome, kad bet kokie biurokratiniai sprendimai pirmiausia atsiliepia eiliniams darbuotojams. Mums suprantamas aktyvių visuomenės narių noras saugoti gamtos vertybes, pilietinės pastangos jas tausoti ir jomis rūpintis. Tačiau vadovautis vien emocijomis  tikrai negalima, matant, kad prie šių gražių pilietinių iniciatyvų plakasi savų interesų turinčios  grupės. Jas, pavyzdžiui,  išduoda  siūlymas plynų miško kirtaviečių arba žuvusių medynų nebelaikyti mišku. Tai ne tik iškreiptų Lietuvos miškingumo rodiklius, bet ir sudarytų sąlygas miško  plotus naudoti kitai paskirčiai.

Suprantame, kad reikia labiau reglamentuoti miško kirtimo tvarką saugomų teritorijų miškuose, tačiau manome, kad noras visiškai uždrausti pagrindinius plynuosius kirtimus III grupės miškuose yra perteklinis. Tai atneš nemažų finansinių nuostolių valstybei su visomis iš to išplauksiančiomis pasekmėmis. Sumaišties darbų organizavimui įneštų siūlymas drausti saugomų teritorijų ūkiniuose miškuose visus miško kirtimo darbus nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio mėn. Primename, kad tokie draudimai tarpiniams kirtimams visuose miškuose yra priimti jau anksčiau ir tai sukelia nemažai problemų darbuotojus aprūpinant darbu tuo laikotarpiu. O nėra darbo – nėra ir uždarbio. Įvesti  papildomi kirtimų draudimo terminai miškininkystės darbus darytų dar labiau sezoniškus ir apsunkintų tuos darbus dirbančių darbuotojų situaciją.

Šiuo metu vykdoma valstybinių miškų valdymo reforma. Naujai įkurta Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija  rengia strateginius ir ūkinės veiklos finansinius planus, formuoja savo  naują struktūrą, dėl ko daugumai darbuotojų nutolsta darbo vietos, keičiasi pareigybės, reikalavimai, didėja darbo krūviai, kyla kitos socialinės ir emocinės problemos, susijusios su pertvarka.  Nauji miško kirtimų ribojimai reformų metu Valstybinių miškų urėdijai taip pat būtų ekonomiškai reikšmingi, iškiltų pavojus net kai kurių jos regioninių padalinių, kuriuose yra daug saugomų teritorijų, egzistavimui. O tai taip pat neigiamai atsilieptų darbuotojams.

Manome, kad prieš sugriežtinant reikalavimus ūkininkavimui saugomų teritorijų miškuose, būtų tikslinga peržiūrėti pačių saugomų teritorijų ribas,  jose saugomas gamtos vertybes ir išsaugojimo būdus. Žinoma, kad per saugomų teritorijų išskyrimo vajų, jų buvo steigiama kuo daugiau ir kuo didesnių, o vien ūkinės veiklos draudimai ne visada  gamtos vertybes išsaugo, pavyzdžiui, kad ir dabar išpopuliarintas brandaus amžiaus sengires. Patirtis rodo, kad bėgant laikui ir jose nevykdant ūkinės veiklos, per keletą dešimtmečių jos tampa virtėlių, sausuolių ir krūmynų užimtais plotais. O juk tikrai ne tokias sengires įsivaizduoja už jas kovojantys gamtos bičiuliai.

LMPF mano, kad ruošiant teisės aktų pataisas būtų svarbu ir naudinga išklausyti miškininkystės mokslininkus, didelę patirtį turinčius miškininkystės profesionalus, ekonomistus, kitų sričių specialistus ir, remiantis jų nuomonėmis, įvertinus ekonomines ir socialines pasekmes, LR Seimui pateikti ne emociniu pagrindu sukurtus, o visapusiškai pasvertus ir pagrįstus dokumentų projektus.

LMPF pirmininkė Inga Ruginienė