LMPF | Kirtimų ribojimo planai Labanore papiktino privačių miškų savininkus
16666
post-template-default,single,single-post,postid-16666,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Kirtimų ribojimo planai Labanore papiktino privačių miškų savininkus

Kirtimų ribojimo planai Labanore papiktino privačių miškų savininkus

Socialiniuose tinkluose kilus triukšmui dėl Labanoro girioje atliekamų kritimų, miškininkai tvirtina, kad tie kirtimai – planuoti ir teisėti. O politikų siūlymai riboti kirtimus regioniniame parke papiktino privačių miškų savininkus.

Kaip aiškina Valstybinė miškų urėdija (VMU), plynieji kirtimai Labanoro girioje yra leidžiami. Per šiuos metus šiame regioniniame parke esančiuose valstybiniuose miškuose bus iškirsta apie 160 ha. Didesnė dalis, apie 55%, kirtimų – atvejiniai, 45% – plynieji kirtimai.

Antradienį Marius Pulkau­ninkas, VĮ Vals­tybinių miškų urėdijos d­irektorius, su aplinkos ministru Kęstučiu Na­vicku nuvyko į Labanoro girią susipažinti su padėtimi. Ponas Pulkauninkas teigė, kad jokių pažeidimų nerasta, o kertama pagal visas taisykles.

Jis komentuoja, kad plynasis kirtimas, nors dažniausiai naudojamas ūkinės paskirties miškuose, neišvengiamas net nacionaliniuose parkuose ar saugomose teritorijose, jei, tarkim, ten atsirastų kenkėjų židinys: tik plynuoju kirtimu būtų galima panaikinti pavojaus židinį ir išsaugoti likusią saugomą teritorijos dalį.

„Be to, pavyzdžiui, pušų sodinukai gali augti tik saulėtoje vietoje, todėl jei norime, kad šimtamečiais pušynais džiaugtųsi mūsų anūkai, naują pušyną galime sodinti tik plynai nukirsto miško vietoje“, – aiškina p. Pulkauninkas.