13 Jul Mažesni medienos kiekiai prekyboje išpūtė kainas ir užminė mįslių
Pirmąjį pusmetį parduota bent dešimtadaliu mažiau valstybinės medienos, o jos stygius kelia kainas. Medienos apdirbėjai jos negauna ir iš privatininkų, tad daugiau įsiveža iš užsienio.
Mįslių užminė akivaizdžiai mažesni medienos kiekiai, parduoti per biržą, nei pateikia Valstybinė miškų urėdija (VMU), nors daugiau nei 90% medienos ši įmonė parduoda per biržos elektroninėje sistemoje rengiamus aukcionus. Urėdija žada, kad medienos pasiūla antrąjį pusmetį išaugs, o perdirbėjai tikisi, kad taip pamažės ir kainos, Lietuvoje esančios jau gerokai didesnės nei aplinkinėse rinkose.
VMU trečiadienį paskelbė, kad per pirmąjį 2018 m. pusmetį iš viso pardavė 1,75 mln. kub. metrų medienos ir iš žaliavinės medienos pardavimo gavo 86 mln. Eur pajamų, arba 10,1% daugiau nei 2017 m. sausį–birželį. 11,9% mažesnis medienos tūris parduotas vidutiniškai 25% aukštesne kaina, palyginti su 2017 m. atitinkamu laikotarpiu.
Kiek anksčiau UAB „Baltpool“, elektroninę medienos pardavimo sistemą administruojanti valstybės kontroliuojama bendrovė, paskelbė kiek kitokius skaičius: per VMU padalinių surengtus trumpalaikius, pusmetinius ir ilgalaikius aukcionus 2018 m. I pusmetį parduota 698.000 kub. m, arba visu trečdaliu mažiau medienos nei per tą patį 2017 m. laikotarpį. Nors kainos augo, gautos pajamos už parduotą medieną ne augo, kaip nurodo VMU, o mažėjo apie 17%, iki 35 mln. Eur.
VŽ pasidomėjo, kodėl atsirado tokių reikšmingų prekiautos valstybinės medienos kiekių ir verčių skirtumai, kai beveik visa Valstybinių miškų urėdijos paruošta mediena parduodama per „Baltpool“.
„Baltpool“ specialistai paaiškina, kad VMU pateikti duomenys atspindi jau suprekiautą ir klientui patiektą medieną bei gautas sumas, o „Baltpool“ pateikia informaciją apie sudarytus sandorius, kurie VMU statistikoje atsispindės vėliau, kai bus klientams pristatyta mediena.
VMU savo ruožtu nurodo, kad atsižvelgiant į patvirtintus miškotvarkos planus ir metines kirtimo normas, didžioji dalis medienos dar nenukirstos parduodama ilgalaikiuose aukcionuose, sudarant medienos pardavimo sutartis nuo 3 iki 10 metų laikotarpiui.
Marius Pulkauninkas, Valstybinių miškų urėdijos direktorius, komentuoja, kad mažiau medienos pirmąjį pusmetį galėjo būti parduota ir todėl, kad kai kuriuose mažesniuose VMU padaliniuose per pirmuosius ketverius metus galėjo būti parduota santykinai daugiau medienos, mažesnį likutį pasiliekant paskutiniams metams. Tačiau jis prognozuoja, kad iki šių metų pabaigos, kuri sutampa su penkerių metų planavimo laikotarpiu, medienos pardavimo rezultatai turėtų visiškai išsilygint.
Miško kirtimo planas tvirtinamas penkeriems metams Vyriausybės sprendimu. Pagal šiuo metu galiojantį 2014–2018 m. planą kiekvieniems metams Aplinkos ministerija patvirtina metinę kirtimo normą.
Medienos kainos lipa toliau
VMU pateiktais duomenimis, pirmąjį pusmetį valstybine mediena prekiauta vidutiniškai 25% aukštesne kaina nei 2017 m. sausį–birželį: vidutinė medienos kaina per laikotarpį išaugo nuo 39,24 iki 49,04 Eur.
„Baltpool“ nurodo, kad pirmąjį pusmetį pusmetiniuose ir ilgalaikiuose aukcionuose labiausiai brango beržų ir spygliuočių popiermedžiai bei spygliuošių rąstai (žr. lentelę žemiau).
Atitinkamai privačiuose miškuose birželį labiausiai brango spygliuočių popiermedžiai, kurie, palyginti su 2017 m. birželiu, buvo 65–79% brangesni, už juos mokėta 33–34 Eur/ kub. m. Labiausiai – 7,5%, iki 62 Eur / kub. m – pigo eglės rąstai, skelbiama Privačių miško savininkų asociacijos tinklalapyje. Kiekiai ir suprekiautos medienos apyvarta nepateikiami.
Arvydas Urbis, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos atstovas, labai nesistebi, kad kainuos riečiasi, nes medienos pasiūla šiandien nepakankama.
„Jeigu pardavėjai neturi medienos, nėra pasirengę parduoti daugiau, kad apsirūpintų pramonininkai, kainos ir yra tokios nenormalios. Kai medienos nėra kur nusipirkti, eini pas privataus miško savininką ir prašai, kad parduotų. Bet jie turi mokėti tuos penkis procentus mokesčio nuo apyvartos, tad sako, kad mums neapsimoka parduoti“, – komentuoja p. Urbis.
Ponas Urbis neatmeta, kad medienos pasiūla aukcionuose pirmąjį pusmetį galėjo sumažėti ir dėl šiuo metu konsoliduojamo valstybinio miškų ūkio, pertvarkomos prekybos sistemos.
VMU įsteigta šių metų sausį į vieną įmonę sujungus 42 buvusias miškų urėdijas, kurios reorganizuotos į 26 VMU padalinius. Lygiagrečiai nuo sausio elektroninės prekybos mediena sistemą iš tuo metu naikinamos Generalinės miškų urėdijos perėmė UAB „Baltpool“, ji taip pat administruoja biokuro biržą.
Statistiškai per „Baltpool“ rengiamus ilgalaikius aukcionus parduodama iki 60% visos žaliavinės medienos, pusmetinius – iki 30%, o trumpalaikius, kuriuose parduodami medienos likučiai, taip pat vėjovartos nulemti medienos kiekiai – tik apie 5% visos valstybiniuose miškuose paruošiamos medienos.
Remiantis patvirtintomis taisyklėmis, VMU padaliniams (buvusioms urėdijoms) dar leidžiama vadinamoji mažmeninė (ne elektroninė) prekyba, siekiant patenkinti gyventojų poreikius įsigyti malkinės medienos, tačiau tai gali siekti tik iki 7% parduodamos medienos. Visa kita, kaip minėta, vykdoma per „Baltpool“ sistemą rengiamus aukcionus.
Stygių kompensuoja importu
Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius, komentuoja, kad mažesnius iš visuomeninio miškų valdytojo (VMU) kiekius rinkos dalyviai kompensuoja įsivežtine mediena.
Tendencijos tokios, kad auga medienos produktų (apvaliosios, pjautinės medienos ir ypač biokuro) importas. Tai, pasak jo, yra ženklas, kad medienos pas mus trūksta arba nėra kaip įsigyti.
„Visuomeninis miškų valdytojas (VMU –VŽ) pasiekė savo tiekimo limitą, o privatūs miškų valdytojai dėl nepalankios mokestinės aplinkos pristabdė veiklą miškuose, nes jos nekompensuoja net išaugusios medienos kainos. Todėl pramonininkai gelbėjasi importu. Tokia padėtis yra politikų šizofreniško kišimosi į verslą pasekmė“, – tvirtina p. Pivoriūnas.
Darius Vižlenskas, Valstybinės miškų tarnybos Miško naudojimo ir statistikos skyriaus vadovas, patvirtina, kad remiantis 2018 m. penkių mėnesių prekybos duomenimis, apdirbtos, pjautinės medienos „importas viršija eksportą“.
Tačiau jis nėra tikras dėl apvaliosios medienos ir tai vadina gandais, nes tiek Baltarusija, tiek Ukraina yra uždraudusi žaliavinės medienos eksportą. Tiesa, niekas nedraudžia jos įsivežti iš kitų ES šalių.
Ponas Urbis prognozuoja, kad antrąjį metų pusmetį medienos kaina šiek tiek kis, žinoma, jeigu bus pasiūlyta įsigyti daugiau medienos, kaip žada VMU vadovas.
„Pjautinės medienos kaina šiandien nėra normali. Iš latvių, lenkų galima nusipirkt už maždaug 80 Eur / kub. m, o pas mus tokia mediena kainuoja jau 88, kai kur ir 93 Eur / kub. m. Tai įrodo, kad turime invazines kainas, kai kaimynai iš mūsų gali užsipirkti medienos, o mes iš kaimynų negalime to padaryti“, – komentavo p. Urbis.