15 May Apie darbuotojų atstovavimo reprezentatyvumą
Prasidėjus Valstybinių miškų urėdijoje (VMU) veikiančių profesinių sąjungų jungtinės atstovybės konsultavimo procedūroms su VMU administracija dėl įmonės ir jos padalinių struktūros, pasigirdo nepagrįstų pretenzijų dėl jungtinės atstovybės reprezentatyvumo ar įgaliojimų atstovauti įmonės darbuotojus. Pabandykime išsklaidyti tokias dvejones.
2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis darbo kodeksas (DK) nustatė darbuotojų atstovavimo sistemą santykiuose su kitomis socialinės partnerystės šalimis. Pagal jį darbuotojų atstovais yra laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis (mažose įmonėse). Jeigu įmonėje vidutinis darbuotojų skaičius 20 ar daugiau, darbdavio iniciatyva turi būti sudaryta darbo taryba. Tačiau, pagal DK 169 str. 3 dalį, jei darbovietėje daugiau, kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių pasirinkta profesinė sąjunga (viena) arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.
Metų pradžioje įvykus valstybinių miškų valdymo reformai ir 42 savarankiškas miškų urėdijas bei Valstybinį miškotvarkos institutą sujungus į vieną įmonę, joje veikia 35 Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijai (LMPF) priklausančios profesinės sąjungos. Be to, LMPF atstovauja tiesiogiai į LMPF įstojusius VMU Alytaus, Šiaulių, Varėnos, Šakių padalinių darbuotojus bei dalį Kaišiadorių ir Valkininkų padalinių darbuotojų. Susidarė situacija, kai didelėje įmonėje veikia keliasdešimt profesinių sąjungų. LMPF yra organizacija, šakos (gamybos ar profesiniu) lygmeniu apjungianti buvusiose savarankiškose įmonėse (dabar VMU padaliniuose) veikiančias profesines sąjungas, todėl po sujungimo į vieną įmonę teko ieškoti varianto, kaip socialinę partnerystę pervesti į darbdavio, t. y. į žemesnį, lygmenį. Kaip išeitis šioje situacijoje, buvo pasirašyta aukščiau minėtų profesinių sąjungų jungtinės veiklos sutartis bei sudaryta 7 narių jungtinė atstovybė, gavusi įgaliojimus atstovauti visas jungtinės veiklos sutartį pasirašiusias profesines sąjungas tiek visose informavimo – konsultavimo procedūrose, tiek derybose dėl VMU kolektyvinės sutarties sudarymo. Jungtinę veiklos sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų bendras narių skaičius yra daugiau, kaip 1600, t.y. sudaro apie 50 proc. visų VMU darbuotojų, todėl dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės reprezentatyvumo abejonių neturėtų kilti.
Atsižvelgiant į apjungiamų narių skaičių, profesinių sąjungų jungtinės atstovybės įtaka ir derybinės galios yra pakankamai stiprios. Tiesa, keletui dabartinių VMU padalinių, kuriuose veikia kitos profesinės sąjungos ar darbo tarybos, profesinių sąjungų atstovybė neatstovauja. Darbo tarybų egzistavimas VMU, kai profesinių sąjungos nariais yra daugiau kaip 1/3 įmonės darbuotojų, vadovaujantis tuo pačiu DK 169 str., yra abejotinas. Tokia pereinamojo laikotarpio situacija yra laikina. Vykdant regioninių padalinių reorganizavimą, ši problema išsispręs savaime, nes 42 padalinius reorganizavus į 26, neliks padalinių, kuriuose neveiktų jungtinės veiklos sutartį pasirašiusi profesinė sąjunga. Norime to ar ne, bet tuo metu ir profsąjungoms matyt teks radikaliai spręsti savo struktūrinius reikalus.
Įvyko tik pirmasis informavimo-konsultavimo procedūrų dėl VMU struktūros – 26 regioninių padalinių įsteigimo – etapas. Laukia atsakingos konsultacijos dėl regioninių padalinių struktūros, įmonės veiklos optimizavimo, numatomų pareigybių aprašų, darbo apmokėjimo sistemos. Ne mažiau svarbūs klausimai laukia, derantis dėl naujos VMU kolektyvinės sutarties. Profesinių sąjungų jungtinės atstovybės narių susitikime su VMU direktoriumi Marium Pulkauninku sutarta derybas dėl kolektyvinės sutarties pradėti kiek įmanoma anksčiau, nes buvusių miškų urėdijų kolektyvinių sutarčių galiojimas pasibaigs jau šių metų pabaigoje. Pagal DK 193 str., darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje turi būti aptarta darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo, nutraukimo sąlygos, darbo užmokesčio sąlygos, darbo ir poilsio laiko sąlygos, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, konsultavimo, informavimo ir kitokio darbuotojų atstovų dalyvavimo darbdaviui priimant sprendimus teisių įgyvendinimo tvarka, kitos svarbios darbo, ekonominės ir socialinės sąlygos, pačios kolektyvinės sutarties keitimo ar pildymo bei galiojimo tvarka ir jos vykdymo kontrolės sistema. Tai turės būti plačios apimties dokumentas, nuo kurio kokybės, jame išsiderėtų susitarimų keletą metų priklausys VMU darbuotojų darbo, ekonominės bei socialinės sąlygos ir garantijos.
Kaip nustato DK 188 str., kolektyvinės derybos dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ir kolektyvinių darbo ginčų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė, t.y. kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos. Siekiant skatinti darbuotojus aktyviau jungtis į profesines sąjungas, dabar galiojantis DK pakeitė kolektyvinių sutarčių taikymą – jų nuostatos taikomos tik jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, nebent sutarties šalys sutaria dėl kolektyvinės sutarties taikymo visiems darbuotojams.
Profesinių sąjungų jungtinės atstovybės laukia sudėtingi kolektyvinio darbuotojų atstovavimo uždaviniai. Darbuotojų atstovų veikla organizuojama ir vykdoma taip, kad bendrieji darbuotojų interesai ir teisės būtų ginami kuo veiksmingiau. Šiam laikotarpiui reikalingas visų mūsų susitelkimas, vienybė ir solidarumas. Nešvaistykime jėgų ir laiko nepasitikėjimui ar įtarinėjimams. Kaip ir numatyta profesinių sąjungų jungtinės veiklos sutartyje bei jungtinės atstovybės reglamente, jungtinė atstovybė iš profesinių sąjungų renka ir apibendrina aktualią informaciją, jas operatyviai supažindina su iš kitų šaltinių gauta informacija ar rengiamų dokumentų projektais bei skelbia informaciją LMPF tinklalapyje (www.lmpf.lt), taip pat su jomis detaliai konsultuosis ir tarsis prieš priimant sprendimus ar susitarimus.
Juozas Ūsas
Profesinių sąjungų jungtinės atstovybės narys