17 Jan Parama profsąjungoms – stabdyti socialinei depresijai
Sausio 12 d., Seimas svarstys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir jį lydinčio Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimų projektus, kurių tikslas – didinti darbuotojų derybinę galią didinant mokestines subsidijas profesinėms sąjungoms. Nors Seimo teisės departamentas įžiūrėjo galimą Konstitucijoje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimą, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas sausio 2 d. nusprendė, jog taip nėra.
„Mūsų siūlomų įstatymo projektų atveju, diskriminacija pateisinama tuo, kad profesinė sąjunga yra esminė Konstitucijoje įtvirtinta kolektyvinių derybų ir tuo pačiu atlyginimų didinimo priemonė“, – teigia projektų iniciatorius parlamentaras Tomas Tomilinas.
„Derybinės galios netolygumai yra ekonomikos varomoji jėga ir tuo pačiu didžiausias jos iššūkis. Sprendžiant iš emigracijos, savižudybių, alkoholizmo, depresija serga ne tik pavieniai, mažai užsidirbantys asmenys, bet ir didelė dalis visuomenės. Socialinė depresija ūmėja, nes daugiausiai uždirbantys vartoja, perka, parduoda, gauna dividendus ir taip sukelia kainas. Jie net septynis kartus pagal pajamas lenkia tą mažiausias pajamas gaunančiųjų dalį, kuri ieško akcinių prekių iš „Optima linijų“, nekeliauja, nepramogauja, negeria kavos kavinėse, nekaupia, nes beveik viską išleidžia maistui ir šilumai“, – savo argumentus išsako Tomas Tomilinas.
Jo teigimu, dabartinė darbuotojų derybinė galia, įrašyta Darbo kodekse – tik formali: „Ji nesiremia konkrečiais kolektyviniais subjektais, nes derybos visada yra psichologinės varžybos. Neturint galimybės paveikti psichologiškai darbdavio, darbuotojui visada atiteks mažiau“.
Todėl žmonės turi veikti grupėmis, kolektyviai. „Ne veltui Lietuvos Konstitucijos kūrėjai būtent profesines sąjungas išskyrė kaip esminį tokio atstovavimo instrumentą. Profsąjungos pasiteisina ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Tose įmonėse, kur jos veikia, atlyginimai didesni, darbo ginčai daug dažniau sprendžiami darbuotojų naudai“, – dėsto Seimo narys.
Bet kaip valstybė galėtų paskatinti profesinių sąjungų kūrimąsi? T. Tomilinas primena, kad nevyriausybinių organizacijų plėtrai Lietuvoje sukurtas skatinimo per gyventojų pajamų mokestį (GPM) mechanizmas. Jo pirminė idėja kiek transformavosi, atsiradus galimybei remti per GPM atskaitymus darželius ir mokyklas, o vėliau – atskirą procentą skiriant tik partijoms.
Tiesa, valstybė profsąjungas šiuo metu remia per projektus. Tačiau, anot politiko, projektai dažnai yra formalūs ir nepasiekia didelių skaičių žmonių. Todėl ir pasiūlytas būdas skatinti profsąjungas per papildomą GPM procentą, kuris šiuo metu skiriamas išskirtinai politinėms partijoms. „Tai būtų taikli parama, skirta tik toms organizacijoms, kurios sugeba mobilizuoti didelį kiekį žmonių“, – įsitikinęs parlamentaras.
Ypatinga parama – pateisinama
Jo duomenimis, šiuo metu profsąjungos iš GPM atskaitymo gauna 25 kartus mažiau pajamų nei asociacijos, 20 kartų daugiau gauna biudžetinės įstaigos, penkis kartus daugiau – partijos. „O juk silpnos profsąjungos – tai mažos algos“, – priduria politikas.
„Politinių partijų ypatingas statusas (skiriant tik joms 1 proc. GPM) pateisinamas Konstitucine sąranga. Manau, kad emigracija ir atskirtimi galima pateisinti ir ypatingą paramą profsąjungoms. Daugelyje ES šalių egzistuoja galimybė gauti pajamų mokesčio lengvatas tiems, kas remia ar dalyvauja profsąjungų veikloje“, – teigia Tomas Tomilinas.
Anot jo, naujojo Darbo kodekso filosofija – lankstesnė darbo rinka – reiškia ne ką kitą, o įstatyminio reguliavimo pakeitimą kolektyviniais susitarimais. O jeigu profesinių sąjungų nedaug ir jos silpnos, kodeksas neduos rezultato, kurio tikėtasi.
„Priešininkų argumentai, sakantys, kad papildomas profsąjungų rėmimas per GPM diskriminuoja kitas organizacijas, yra nepagrįsti todėl, kad jokie mokestiniai įstatymai negarantuoja visiškos mokesčių mokėtojų lygybės. Taip, pavyzdžiui, uždarosios akcinės bendrovės moka 15 proc. pelno mokesčio, tuo tarpu daugelis mažųjų bendrijų – vos 5 proc. Ši diskriminacija pateisinama smulkaus verslo rėmimu. Partijos remiamos dosnia valstybės dotacija, o biudžetinės įstaigos iš viso gauna biudžetinį finansavimą“, – priešininkų argumentus atremia Seimo narys.
Parama profesinėms sąjungoms Skandinavijos valstybėse
Remiantis Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus informacija, Skandinavijos valstybėse, išskyrus Švediją, profesinės sąjungos nario sumokėtos nario įmokos yra laikomos išlaidomis, mažinančiomis mokėtojo apmokestinamąsias pajamas. Kitaip tariant, pateikę metinę mokesčių deklaraciją, profesinės sąjungos nariai turi teisę susigrąžinti tam tikrą dalį sumokėto nario mokesčio (Danijoje iki 806 EUR per metus, o Norvegijoje iki 414 EUR per metus). Suomijoje kompensuojamų išlaidų, skirtų profesinės sąjungos nario mokesčiui sumokėti, suma nėra ribojama.
Skandinavijos valstybėse profesinės sąjungos nario mokestis paprastai sudaro nuo 1 iki 2 proc. darbuotojo gaunamų su darbo santykiais susijusių apmokestinamų pajamų. Tam tikra dalis profesinės sąjungos nario mokesčio dažniausiai yra skiriama atitinkamam draudimo nuo nedarbo fondui. Išmokos iš šio fondo yra siejamos su darbo netekusio asmens buvusiomis pajamomis, o nedalyvaujantiems nedarbo fonduose asmenims yra užtikrinamos tik fiksuotos nedarbo išmokos, kurios yra mažesnės.
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyrius taip pat informuoja, kad Suomijoje ir Švedijoje kolektyvinės sutartys taikomos 90 proc. visų darbuotojų, Danijoje – 80 proc., o Norvegijoje – 58 proc. Šiose valstybėse viešajame sektoriuje kolektyvinės sutartys taikomos praktiškai 100 proc. darbuotojų. „Kolektyvinių sutarčių paplitimas yra vienas iš esminių profesinių sąjungų derybinių galių instrumentų Skandinavijos valstybėse“, – teigiama Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus apžvalgoje „Parama profesinėms sąjungoms Skandinavijos valstybėse“, atliktoje 2017 m. vasarą.
Tomo Tomilino pateiktas grafikas
lprofsajungos.lt